BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prieraisumas

Prieraisumas. Koks butu musu gyvenimas, jei neturetume sio pojucio? Dar nezinau. Jei nejaustume prieraisumo, tai neturetume draugu. Net ir “seimos” savoka nebetektu savo reiksmes. Jie butu eiliniai svetimi zmones. Lyg kokios zuvys… Suteike tau gyvybe - o toliau jau sukis, kaip ismanai. Tikrai nenoreciau gyventi tokioje visuomeneje. Visuomeneje, kuri tau yra kovos laukas, kur negali pasitiketi niekuo. Net ir savimi. Nes kiti zmones tau nieko nereiskia. Lyg kokios muses… Zmonija dingtu. Taciau prieraisumas turi ir viena neigiama aspekta - kartais prisirisam prie tokio zmogaus, kuris mumis naudojasi. Net kai ir pradedam tai suprasti, mes vistiek nenorim nieko keisti. O is tiesu tik kankinam vienas kita. Abu bunam tarsi kazkokioje laukimo fazeje. Bet bijom kazka keisti. Todel toliau plaukiam pasroviui prisirise viens prie kito. Paprasciausiai nenorim paleisti vienas kito. Bet ir negalim buti is tiesu laimingi. Tiesiog per daug skirtingi. Kazkas pasakys, kad priesingybes traukia. Taip, jos traukia. Taciau tik tam tikra laika. Ilgainiui pamatai, kad praraja tarp jusu ne mazeja, kaip buvo anksciau, o pradejo sparciai plateti. Vienas is jusu yra ramus zmogutis, o kitas negali net ir miegoti nesivartydamas nuo vieno sono ant kito. Vienam patinka saugus, nepavojingas gyevimo budas, o kitas yra savotiskas adrenalino narkomanas, amzinai ieskantis “dozes”. Nemanau, kad tokiems skirtingiems zmonems vertetu prisiristi vienam prie kito. Ka jie kartu veiks? Kaip bebutu, negalima atmesti ir to fakto, kad jie gali vienas kita “ismokinti” savo gyvenimo budo. Taciau, jei zmogus jau keleta metu taip gyvena ir yra laimingas tuo, tai kam ji keisti, atimti dali jo laimes? O ka jau ir besakyti apie tokiu zmoniu gyvenima po vienu stogu? Kazkuris bus po kito padu. Ir, kaip bebutu keista, dazniausiai po padu patenka tie, kurie atrodo tokie stiprus ir sunkiai palauziami. Tik nezinau, kodel taip nutinka. Nors…turiu viena teorija. Jie pavargsta visa laika buti stiprus, priimineti sprendimus ne tik sau, bet ir kitiems zmonems, kurie nezino, ka noretu veikti. Negali gi amzinai vienas ir tas pats zmogelis buti ideju generatoriumi - visiems reikia poilsio. O tie, is tiesu stiprus savo viduje, atsipalaiduoti sau leidzia tik tada, kai salia buna zmogutis, kuriuo visiskai pasitiki. Prie kurio esi prisirises…
Prieraisumas padeda mums islikti zmonemis, bet retais atvejais atnesa ir skausmo. Ir, jei galeciau sunaikinti si pojuti savyje visiems laikams - tikrai to nedaryciau.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą